“Alisa Stebuklų šalyje”

Alisa: Norėjau paklausti kuriuo keliu eit.
Češyro katinas: Nelygu kur nori nueit.
Alisa: Man visiškai nesvarbu, kad tik galėčiau išeiti.
Češyro katinas: Jei taip, tai tau visiškai nesvarbu į kurią pusę eiti.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Tėtis: Kad pasiekti tai, kas yra neįmanoma,
mes turime patikėti, kad tai yra įmanoma.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Alisa: Man pasimaišė protas.
Tėtis: Gal būt ir taip. Tu išprotėjai, pamišai, kuoktelėjai.
Bet išduosiu tau paslaptį. Visi geriausi yra tokie.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Mama: Tokie yra aprangos reikalavimai.
Alisa: Kas nustatė tuos reikalavimus?

“Alisa Stebuklų šalyje”

Henrišas: Kur tu svajoji?
Alisa: O ką? Gal ir neblogai būtų mokėti skraidyti.
Henrišas: Nesąmonė. Kokia prasmė yra norėti to,
kas yra neįmanoma.
Alisa: O iš kur tu žinai? Mano tėtis dar iki pusryčių
spėdavo patikėti kokiais šešiais neįmanomais dalykais.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Henrišo mama: Žinai ko visada bijojau?
Alisa: Aristokratijos nuosmukio?
Henrišo mama: Negražių anūkų. Bet tu esi nuostabi ir
tau tikriausiai gims…… Idiotai, aš prašiau raudonų rožių,
sodininkai pasodino baltas.
Alisa: Jūs galite jas nusidažyti raudonai.
Henrišo mama: Tu kažkokia keista.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Alisa: Aš rodos kraustausi iš proto, man vis vaidenasi
triušis su liemene.
Teta Imodžena: Neturiu laiko eliminuotiems triušiams.
Laukiu sužadėtinio.
Alisa: Turite sužadėtinį?
Teta Imodžena: Jis Princas. Dėja, jis negali manęs vesti,
nebent atsisakytų sosto. Tragedija. Tiesa?
Alisa: Tikrai.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Absolomas (vikšras): Klausimas. Kas esi tu?
Alisa: Alisa.
Absolomas: Tu tikra?
Alisa: Ką reiškia “tikra”? Gal aš žinau kas aš esu.
Absolomas: Gal ir žinai, o gal ir ne.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Alisai kompentiume (jame yra kiekviena diena) rodoma
ką ji padarys ateityje.
Absolomas (vikšras): Parodyk Alisai Džiaugsmąją dieną.
Tu nudobsi Taukšlį (drakoną).
Alisa: Atleiskit, aš kažką nudobsiu?
Alisa kompentiume pamato kaip su durklu nudobia Taukšlį.
Alisa: Tai ne aš!
Miegapelė: Žinojau, kad tai ne Alisa.
…………………………………………………………………………….
Alisa: Aš nieko nekaposiu, aš ne kokia skerdikė. Gali pamiršti tai.
Skybėlius: Pamiršti? Tu nekaposi?
Alisa: Net ir norėdama nesugebėčiau.
Skrybėlius: O. Tu pasikeitei. Tada tu buvai labiau savimi. Buvai labesnė.
Alisa: Labesnė?
Skrybėlius: Štai čia kažko trūksta.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Bajardas (šuo): Bet tu nukrypsi nuo kelio.
Alisa: Tai ir bus mano kelias.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Skybėlius: Kas su manimi darosi? Kaip sunku. Man nepatinka, kad manyje visko tiek daug. Ar aš išprotėjęs?
Alisa: Manau, kad taip. Tu visiškai kuoktelėjęs. Bet išduosiu tau paslaptį.
Visi geriausi yra tokie.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Absolomas (vikšras): Kas tu?
Alisa: Maniau jau išsiaiškinom. Aš Alisa, bet ne ta.
Absolomas: Iš kur žinai?
Alisa: Tu pats taip sakei.
Absolomas: Sakiau taip apie tave tada, bet dabar tu esi labiau ta. Galima sakyti tu beveik ta Alisa.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Absolomas (vikšras) Ašaros dar niekam nėra padėjusios apsispręsti.
Alisa: Kodėl tu kabi žemyn galva?
Absolomas: Baigiu šios egzistencijos tarpsnį.
Alisa: Ruošiesi mirti?
Absolomas: Transformuotis.
Alisa: Palauk. Padėk man. Nežinau ką daryti.
Absolomas: Iš kur tu žinosi ką daryti, kai net nežinai kas esi.
Alisa: Aš žinau. Mano vardas Alisa ir aš gyvenu Londone. Mano mamos
vardas Elena, o sesuo Margarita. Mano tėvas buvo Čarlzas Kinslis ir
turėjo lakią vaizduotę ir ribos jam neegzistavo. Aš jo dukra. Aš Alisa Kinsli.
Absolomas: Pagaliau atsibudai. Nes nuo pat pirmo karto kai čia atsiradai,
elgiesi tarsi kuoktelėjusi ir vadinai šią vietą Stebuklų šalimi.
Alisa: Stebuklų šalis. ….. . Vadinasi tu ne sapnas, tu prisiminimas.
Ši vieta tikra kaip ir tu, kaip ir Skybėlius.

“Alisa Stebuklų šalyje”

Alisa: Tai neįmanoma!
Skrybėlius: Bus įmanoma, jei tikėsi.
Alisa: Kartais dar iki pusryčių aš spėju patikėti
šešiais neįmanomais dalykais.
Skrybėlius: Labai geras įprotis. O dabar susikaupk,
tavęs laukia šventiniai pusryčiai.
Alisa: Šeši neįmanomi dalykai. Skaičiuok, Alisa.
Pirmas: Egzistuoja gėrimas, kurio išgėrus sumažėja.
Antras: Ir pyragas, kurio suvalgius užaugi.
Trečias: Gyvūnai kalba.
Ketvirtas: Katinai moka pranykti.
Penktas: Stebuklų šalis egzistuoja.
Šeštas: Aš galiu nudobti Taukšlį.

“Alisa Stebuklų šalyje”

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Vienintelis būdas padaryti neįmanomą yra
patikėti, kad tai įmanoma.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa mamai: Mažiausiai noriu būti tokia kaip tu.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Atsisakyti Stebuklo? Atsisakyti svajonių?
Kas tuomet būsiu?
Absolomas (jau drugelis): Alisa. Kas gi daugiau.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Kuo toliau, tuo keisčiau.
Absolomas (drugelis): Laikui bėgant viskas paaiškės,
tik žiūrėk kur eini.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Turi nukeliauti į praeitį.
Alisa: Kaip?

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Baltoji Karalienė: Jei būdama praeitį
save pamatysi ateitį.
Alisa: Ir kas tada nutiks?
Baltoji Karalienė: Niekas šito nežino,
bet sakoma, kad viskas būtų praeitis.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Tai nėra neįmanoma,
nes tai yra įmanoma.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Ar galėtum man skirti laiko?
Laikas: Aš ir esu Laikas - begalinis, amžinas,
nemirtingas, neišmatuojamas. Nebent turi laikrodį.
Kadangi aš esu Laikas, turiu skirti truputį savęs.
Prižadi kalbėti trumpai? Jei ko nemėgstu, tai žmonių,
kurie nesugeba, nenori arba nemoka kalbėti trumpais sakiniais.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Laikas: Galiausiai su viskuo tenka išsiskirti,
mano brangioji.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Laikas: Kalbėsi kai paklausiu.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa Kas tu būsi?
Laikas: Tai mano Sekundės.
Alisa: Matyt kiekviena Sekundė svarbi?
Laikas: Svarbi? Gerai būtų. Jos kvailokos.
Sekundė įsižeidė.
Laikas paima ant rankų Sekundę ir ją pabučiuoja.
Laikas Sekundei: Buvau nemandagus, atleisk.
Sekundė labai nudžiunga.
Laikas: Sakiau, kad kvaila.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Laikas: Tavo prašymas. Koks jis?
Turi lygiai minutę.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Ačiū, kad man skyrėte savęs, savo laiko.
Laikas: Praeities nepakeisi, bet gali iš jos pasimokyti.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Nelaimėsi lenktynių su laiku.
Nuo laiko nepabėgsi.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Skrybėlius: Jei Jūs tikrai laikas, ar kas ten toks
sakote esąs. Tikriausiai galite man atsakyti.
Man seniai įdomu kas yra netrukus.
Laikas: Jei erzinsi mane, tai bus amžinybė.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Laikas: Pasirodo mano amžinasis
mechanizmas yra laikinas.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Maniau laikas - tai vagis, atimantis
iš manęs tuos, kuriuos myliu. Bet dabar supratau,
kad pirmiausia tu atiduodi, o tik paskui pasiimi.
Ir kiekviena diena tai Dovana, kiekviena valanda,
kiekviena minutė ir kiekviena sekundė.
Tėvas sakydavo: Amžina yra tik tai, ką atiduodi kitiems.
Laikas: Sakoma laikas žmogaus priešas, bet tavęs,
Alisa, nepamiršiu. Ir prašau, nebegrįšk.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Alisa: Bijau, kad niekada nebesusitiksim.
Skrybėlius: Prisiminimų sodai, svajonių pilys -
mudu ten susitiksim.
Alisa: Bet svajonės tai tikrovė.
Skrybėlius: O kas pasakys kas yra kas?

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Pelė: Tau, Alisa, pavyko padaryti neįmanomą.
Alisa: Padaryti neįmanomą yra lengviau,
negu atsisveikinti su Jumis, bičiuliai.

“Alisa Veidrodžio karalystėje”

Laikas - pinigai.
Alisa: O aš taip nemanau. Laikas - tai daugybė dalykų,
bet tai ne pinigai. Ir laikas mums ne priešas, mama.
Aš praeities nepakeisiu, bet galiu iš jos pasimokyti.
…………………………………………………………….
Mama: Laikas ir jūra nelaukia.
Alisa: Tikrai, mama.